Trejybės šventė krinta penkiasdešimtą dieną po Velykų. Prieš jį įprasta prisiminti mirusius protėvius - Tėvų šeštadienį. Po Trejybės švenčiama Šventosios Dvasios diena.
Švenčiant Trejybę, buvo maišomos pagoniškos ir stačiatikiškos tradicijos. Tikintieji sekmadienio rytą į bažnyčią turi eiti su kvapniųjų žolelių puokštėmis, plonomis beržo ir obuolių šakelėmis. Žaliais drabužiais apsirengęs kunigas juos apšlaksto šventu vandeniu. Šventykloje ir namuose grindys padengtos nupjauta žole ir gėlėmis.
Šią dieną ant stalo taip pat gausu žalumynų, įvairių salotų, pyragų ir meduolių - saulės simbolių. Senovėje slavų tautos šventė atsisveikinimą su pavasariu ir vasaros sutikimą: būtent tada susiformavo tradicija eiti į kapines ir šluoti kapus beržo šakomis, siekiant nuraminti ir nuraminti mirusių protėvių dvasią. Buvo tikima, kad šią dieną šio medžio šakos įgyja ypatingų gydomųjų galių. Tik nuo tos dienos buvo leista sulaužyti šluotas voniai ir maudytis atviruose rezervuaruose. Bažnyčioje pašventintos žolelės iki šiol dažniausiai džiovinamos ir kruopščiai konservuojamos. Jie naudojami tik kaip kraštutinė priemonė, pavyzdžiui, gydant sunkias ligas.
Šventosios Trejybės šventė taip pat švenčiama gamtoje. Ant žolės paskleidžiamos specialiai šventei paruoštos žalios staltiesės, kepalai papuošti gėlėmis. Jei jie nevalgomi, tada iš jų paruošiami džiūvėsiai ir laikomi iki jaunųjų vestuvių, o vėliau, laimei, minkant dedami į vestuvinį tortą. Merginos pradeda žaidimus ir būrimą: meta šaukštus į beržą, kad sužinotų, kuri iš jų ves pirmiausiai; jie kūrena laužus ir šokinėja per ugnį, važiuoja gausiai žaluma papuoštomis valtimis. Būrimui Trejybėje įprasta pinti vainikus ir mesti juos į vandenį, stebint, kaip jie elgiasi - skęsta - į artimųjų bėdas ir mirtį, įsisuka į vietą - nesantaikos ir nesantaikos šeimoje, plūduriuoja ir sėkmės - į neišvengiamas vestuves. Kai kurios merginos savo vainikus dovanojo vainikus kaip sutikimo greitoms vestuvėms ženklą.
Daugelis tradicijų išnyksta, tačiau ir dabar Šventosios Trejybės dieną žmonės išeina iš miesto, rengia šventes, o ypač iniciatyvūs rengia puošnių suknelių šventes.
