Federalinės vartotojų teisių apsaugos ir žmogaus gerovės priežiūros tarnybos ir įstaigų darbuotojai rugsėjo 15-ąją laiko sanitarinės ir epidemiologinės tarnybos diena, šia diena pažymėdami savo profesinę šventę. Kodėl jis švenčiamas būtent šią dieną ir kokia jo istorija?
Atostogų data
1922 m. Rugsėjo 15 d. RSFSR liaudies komisarų taryba priėmė dekretą „Dėl Respublikos sanitarinių įstaigų“, nuo kurio darbą pradėjo valstybinė sanitarinė ir epidemiologinė priežiūra. Pagrindinis jos uždavinys - stiprinti ir išsaugoti šalies gyventojų sveikatą. Per savo gyvavimo laiką sanitarijos ir epidemiologijos tarnyba išgyveno daug sunkių metų, kai infekcinės ligos nušienavo šimtus tūkstančių žmonių.
Rugsėjo 15 d. Prasideda naujas Rusijos valstybinių sanitarinių institucijų formavimo etapas.
Iki šiol įgyvendinus Nacionalinį infekcinių ligų prevencijos projektą sanitarinės ir epidemiologinės tarnybos darbuotojai leido pasiekti reikšmingų kovos su hepatitu, tymų, poliomielito, difterijos, gripo, raudonukės ir daugelio kitų sunkių rezultatų rezultatais. ligų. Visa tai tapo įmanoma dėl nelengvo kelio, kurį Rusijos valstybinė sanitarijos ir epidemiologijos tarnyba nuėjo per 92 savo darbo metus.
atostogų istorija
Pirmosioms antiepideminėms institucijoms Rusijoje atstovavo nuolatiniai pasienio karantinai, kurie atsirado XVIII amžiaus viduryje, siekiant užkirsti kelią užsienio infekcinių ligų patekimui į šalį. Pirmoji Maskvos tarnyba, kurios pareigos buvo higieninis normavimas, epidemijų statistika, gyventojų švietimas ir jos atsiradimo priežasčių analizė, buvo sukurta 1873 m. Po penkerių metų Sankt Peterburgo žemstvo mieste pasirodė pirmasis Rusijos sanitarinis biuras.
Aktyvus sanitarinių biurų formavimasis kituose Rusijos žemstvose pateko į XIX amžiaus 80–90 dešimtmetį.
1991 m. Balandžio 19 d. Valstybinė sanitarinė ir epidemiologinė tarnyba perėjo į naują etapą - Valstybės Dūma priėmė įstatymą „Dėl gyventojų sanitarinės ir epidemiologinės gerovės“, kuris leido įstatymiškai reguliuoti šios srities viešuosius santykius. Po aštuonerių metų šiame įstatyme buvo padaryti socialinio ir higieninio stebėjimo, sanitarinių ir epidemiologinių tyrimų, valstybinio sanitarinio ir epidemiologinio normavimo, taip pat higienos ir toksikologinio vertinimo pakeitimai. Šios naujovės paspartino sanitarinės ir epidemiologinės tarnybos plėtrą ir šalies gyventojų sveikatą pavertė prioritetine valstybinio masto užduotimi.
ses
