Fotografo dienos šventė liepos 12 d. Sutampa su Šv. Veronikos diena ir tai nėra atsitiktinė. Yra legenda, susiejusi iš pažiūros du visiškai tolimus įvykius.
Legenda sako
Liepos 12-oji yra fotografo diena ir šventosios Veronikos, kuri yra fotografijos globėja, diena. Legenda pasakoja, kad kai Jėzus nuėjo keliu į Kalvariją ir jėgos paliko jį po kryžiaus svoriu, Veronika padavė jam nosinę, kad nusivalytų veidą.
Grįžusi namo Veronika išskleidė nosinę ir pamatė ant audinio rodomą šventą veidą. Nuo tada šalikas, garsėjantis kaip „Ne rankų sukurtas atvaizdas“, yra Romoje. Šio stebuklo atminimui daugelis profesionalių fotografų ir tiesiog mėgėjų švenčia savo šventę šio šventojo dieną.
Iš istorijos
Rusijoje ši šventė minima ne taip seniai, tačiau jos mastai kasmet auga. Istorijoje fotografo profesija buvo minima dar 1839 m., Kai Louisas Daguerre'as Paryžiaus mokslų akademijos posėdyje pristatė naujausią vaizdų fiksavimo metodą. Po to ilgą laiką fotografijai, kaip estetinei kūrybai, nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Fotografai kurdami paveikslą praleido daug energijos ir fantazijos.
Jau tada jie naudojo kelių negatyvų spaudinių redagavimą ir įvedimą.
XIX amžiuje, atsiradus gana lengvoms kameroms ir paprastesnėms spausdinimo technikoms, pradėjo kurtis fotografinė žurnalistika. Nuo to laiko atsiranda fotografo profesijos samprata. Yra dvi fotografijos raidos tendencijos: realistinė ir kūrybinė.
1912 m. Pirmąją profesionalią fotostudiją Danijoje užregistravo šeši fotožurnalistai. Dažniausiai jie čia dirbo fotografuodami periodinius leidinius.
Tuo metu aktualiausios visuomenės problemos, socialinė nelygybė, skurdas, vaikų darbo išnaudojimas. Šie aktualūs klausimai buvo dažniausiai rodomi.
Laikraščiuose net nebuvo nurodytos fotografijų autorių pavardės.
Išradus mažo dydžio fotoaparatą, šiandienos nuotraukų žurnalistika įgijo begales galimybių. Jau 1914 m. Vokietijoje pasirodžius 35 milimetrų „laistytuvui“, labai pakoreguoti ne tik fotografų darbai, bet ir visos mokslo bei meno sferos.
Naujas išradimas leido fotografams pamatyti pažįstamus objektus iš kitų, drąsesnių kampų ir labai išplėtė jų galimybes. Kontūrai ir formos kosmose tapo didesni. XX amžiuje, atsiradus momentinei fotografijai, kuriai nereikia jokių specialių vaizdų apdorojimo įgūdžių, buvo kalbėta, kad fotografo profesija tampa primityvi. Tačiau mūsų technologijų pažangos laikais tikroji fotografo profesija vis tiek randa vietą meno kategorijoje.
