Kas yra maloniausias senelis pasaulyje? Kas ateina su raudonu paltu ir su didžiuliu maišu pas mus atostogauti? Kas visada dovanoja paklusnius ir ne tokius paklusnius vaikus? Kas laukia vaikinų kiekvienuose namuose ir ruošia eilėraščius bei dainas?
Naujieji metai yra džiugi šventė ir jis negali apsieiti be mūsų Kalėdų senelio. Ar žinojai, kad maloniausias senelis Frostas nebuvo toks nuo pat pradžių? Tada jis buvo padidintas kaip Didysis Šiaurės senis ir buvo pagonių dievybė.
Jame nebuvo gerumo, priešingai, jis buvo labai žiaurus. Vyresnysis, kaip ir mūsų amžininkas, turėjo maišą. Bet dovanų joje niekada nebuvo. Šiame maiše jis rinko aukas. O aukomis dažnai tapdavo maži vaikai. Todėl buvo tikima, kad jei šis senukas ateitų į namus, tuoj pat turėtum pasislėpti, kad tavęs neišneštų didelis maišas.
Jei žmogus sutiko Didįjį vyresnįjį miške, tada buvo didelė rizika negrįžti. Senis turėjo įprotį žmones užšaldyti. Šis pūgos ir šalčio valdovo atvaizdas naudojamas Nekrasovo eilėraštyje „Šerkšnas - raudona nosis“.
Pagonybės laikais pasirodė pagoniškos dievybės, turinčios griežtą nusiteikimą, įvaizdis. XIX amžiuje žmonių galvose atsiranda ir pradeda gyventi dar vienas mitinis personažas. Abu personažai yra panašūs savo išvaizda. Tik vienas turi krepšį, kad galėtų ten surinkti mažus vaikus, o kitas turi krepšį, iš kurio gautų dovanų ir džiugintų vaikus.
Vienu metu jis neturėjo nuolatinio vardo. Laikui bėgant Kalėdų senelio vardas jam prilipo. Jie vadina jį seneliu, kaip pagarbos išminties ir stiprybės ženklu, o vadina šalčiu, prisimindami, kad jo jėga gali įgauti kitokį pobūdį. Šalčio valdovas sugeba sugadinti derlių, o dovanos negali būti apdovanotos tiems, kurie nepakluso visus metus.
Senelis Frostas įgijo įprastą išvaizdą SSRS, praėjusio amžiaus trisdešimtmečiuose, ir nuo tada jis pas mus atvyksta atostogų kaip tik.
