Puota, skanus maistas, taurė vyno. Skamba gražus tostas su sveikatos ir laimės linkėjimais. Ar yra kokia kita prasmė šiose geriamosiose kalbose? Į šį klausimą tikrai turi atsakymų gerai žinomos istorinės ir kultūrinės tradicijos.
Pats žodis „tostas“kilęs iš anglų kalbos ir reiškia skrudintą duonos riekelę. Prieš gerdami vyną, Britų salų gyventojai mirkė jame skrebučius. Tiems, kurie nieko nežinojo apie religinius krikščioniškus papročius, buvo pamiršta tradicija drėkinti duoną vynu. Vietoj to, prieš valgydami gėrimą, jie pradėjo gaminti tostus. Tuo tarpu tarp stačiatikių ir katalikų krikščionių duona ir raudonųjų vynuogių vynas jau seniai reiškia Kristaus „kūną“ir „kraują“ir yra naudojami tikinčiųjų bendrystei bažnyčiose. tais tamsiais laikais, kai dažnai jų mirtimi gali tapti mirtini nuodai. Tuo pačiu metu kiekvienas iš susirinkusiųjų galėjo jį išpilti, nelaikydamas to ypatinga nuodėme. Norėdamas patikinti svečius jo taikiais ketinimais, ne tik šeimininkas išgėrė taurę viešai, bet ir visi šventės metu dalyvavę svečiai ne kartą daužė taures taip, kad gėrimas liejosi vienas iš kito. Tuo pačiu svečiai linkėjo sveikatos ir sėkmės. Šiuo metu apsinuodijimo grėsmė yra ne mažiau svarbi, atsižvelgiant į maisto sudėtį, konservantų ir abejotinų medžiagų, identiškų natūralioms medžiagoms buvimą, todėl atgaivinamos tikrosios kalbos kalbėjimo priežastys ir teisingas alkoholio vartojimas. gėrimai yra nepaprastai svarbūs. Geri alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar tai vynas, ar konjakas, ar degtinė, turi platų naudingų savybių sąrašą, iš kurių vienas yra stipriausias baktericidinis. Sakydamas tostą, žmogus pritraukia kitų dėmesį, sutelkia juos ne tik į sakomos kalbos prasmę, beje, dažnai sveiką, bet ir į alkoholio bei vėlesnio maisto įsisavinimo procesą. Galbūt, be gražių tostų, etiketo laikymosi ir įspūdingų stalo serviruočių, verta pagalvoti ir apie tai, ką tiksliai reikėtų gerti, kokiais kiekiais ir ką tada valgyti? Įdomu tai, kad senovės graikai, žodžio meistrai, o vėliau romėnai per daugybę puotų ant stalo padėdavo žmogaus kaukolę, kuri nuolat priminė žalingą alkoholio poveikį. Reikėtų nepamiršti, kad pokyčių epochoje gyvenimo tempas keičiasi greita įvykių kaita, reikalaujanti, kad žmogus suprastų ir suprastų dalykus, kuriems netaikomas laikas. Vadinamasis skrudinta duona nėra išimtis, be kurios neapsieina net ir visiškai vienišas vakarienės žmogus.
