Ne paslaptis, kad Naujieji metai yra labiausiai laukta ir pasakiška šventė. Tai neįsivaizduojama be saldžių dovanų ir žaislų vaikams, be Naujųjų metų puotos su tradiciniais patiekalais, be putojančių žvakių, be karnavalinių kostiumų ir spalvingų fejerverkų, kurie sprogsta ore su pasakišku kriokliu. Bet ne visi žino, iš kur atsirado tokia nuostabi šventė.
Šios šventės istorija tęsiasi nuo tolimos praeities, net mūsų protėviai šventė Naujuosius metus. Iš esmės šventė vyko pavasario sezonu, kai gamta pabudo po atšiaurios šaltos žiemos ir prasidėjo lauko darbai.
Senovės Rusijoje ši šventė daugiausia krito kovo mėnesį, kartais Velykų dieną, kol 1492 m. Maskvos katedra įsakė rudens mėnesį - rugsėjį, tiksliau rugsėjo 1-ąją, laikyti Naujųjų metų švente.
Tada buvo įsakyta rinkti duoklę iš žmonių, o pats caras, kunigas, pasirodė Kremliuje, kur jį galėjo pamatyti paprasti žmonės.
Petro I valdymo laikais caro įsakymu buvo sakoma, kad Naujieji metai, sakytum, pagal visos Europos principą bus švenčiami sausio 1 d. Caras Petras liepė miestiečiams namus ir gatves papuošti spalvingomis girliandomis, spygliuočių šakomis, o Raudonojoje aikštėje buvo galima išvysti fejerverkų salves! Taip pat caras įsakė visiems miesto gyventojams pasveikinti vienas kitą, padaryti dovanas artimiesiems ir draugams ir apskritai linksmintis iš visos širdies šią dieną!
XX amžiaus pradžioje V. I. Leninas nusprendė pakeisti chronologijos kalendorių. Petro I įsakymu šalyje buvo įvestas Julijaus kalendorius, o chronologija prasidėjo ne nuo pasaulio sukūrimo, o nuo Kristaus gimimo. IR IR. Leninas nusprendė įvesti Grigaliaus kalendorių, 13 kalendorinių dienų skirtumas nuo ankstesnio. Stačiatikių bažnyčia nesutiko su Lenino dekretu ir toliau sekė Julijaus kalendorių.
Štai kodėl Kalėdos Rusijoje švenčiamos sausio 7 dieną iki šių dienų.
Naujieji metai daugeliui planetos žmonių yra viena iš svarbiausių švenčių, kurią įprasta švęsti su šeima, susirinkti visiems kartu prie gausiai padengto stalo.
Tradicija švęsti šią šventę su šeima yra tvirtai įsitvirtinusi šiuolaikiniame pasaulyje. Užgniaužę kvapą šios šventės laukia ir vaikai, ir suaugusieji. Nenuostabu, kad Naujųjų išvakarės laikomos stebuklingiausia metų naktimi! Šventė, kurios metu įprasta teikti norus, džiuginti vienas kitą dovanomis, tikėtis, kad prasidėjus Naujiesiems metams visos senos problemos išnyks praeityje, o ateityje laukia tik geros ir geros.
Naujųjų metų atributika, kaip ir pas Petrą I, vis dar puošia savo namus ir miesto gatves kailiniais medžiais, spalvingais žibintais, girliandomis, žmonės, kaip ir anksčiau, dovanoja ir gauna šiltus sveikinimus ir dovanas. Įprasta dėti dovanas po gražia egle, užpildyti namus jaukumu gražių popierinių snaigių, įvairiaspalvių vėliavėlių pavidalu, Naujųjų metų išvakarėse palinkėti ir tikėti stebuklais! Naujieji metai yra tokia svarbi šventė kiekvienam žmogui!
