Nuo senų senovės žmonės kiaušinį suvokė kaip garbinimo objektą, nes prieš akis, atrodo, negyvas daiktas virto šiltu spiečiu gyvenimu. Nenuostabu, kad daugelis tikėjo viso pasaulio gimimu iš kiaušinio, kuris tapo naujos gyvybės simboliu skirtingose religijose. Ir šiandien kai kurie bažnyčios ritualai neapsieina be kiaušinių.
Vištienos kiaušinių dažymo tradicija buvo žinoma senovės romėnams, o egiptiečių palaidojimuose buvo rasta net dažyto stručio. Pirmieji krikščionys įprato dovanoti kiaušinius vienas kitam per šventes. Raudona lukšto spalva simbolizavo nukryžiuoto Kristaus kraują, ir tokius kiaušinius artimiesiems reikėtų siųsti per Velykas. Pasak legendos, Marija Magdalietė imperatoriui Tiberijui atnešė keptą kiaušinį ir žinias apie netrukus Jėzaus prisikėlimą. Jis tik nusijuokė sakydamas, kad tokio įvykio tikimybė nėra didesnė už kuklios dovanos galimybę pasikeisti spalvą. Tą pačią akimirką kiaušinis jo rankoje tapo raudonas.
Ši tradicija ypač paplitusi tarp stačiatikių krikščionių. Kitose šalyse pirmenybė teikiama skirtingoms spalvoms ir paaiškinimams. Lenkai gamina visų vaivorykštės spalvų kiaušinius ir pasakoja vaikams, kad kadaise Mergelė Marija padarė tą patį linksmindama kūdikį. Austrai labiau mėgsta žalią spalvą: jų nuomone, tai reiškia pavasario atėjimą ir vilties pažadą. Stambule per Velykas populiarūs geltoni kiaušiniai. Tyrėjai neturi tikslaus šio pasirinkimo paaiškinimo, tačiau istorikai teigia, kad vietos krikščionims lengviausia buvo gauti būtent šiuos dažus.
Kiaušinių dažymo tradicijai taip pat yra žemiškas paaiškinimas. Per visą ilgąjį Didįjį gavėnią jiems, kaip ir visam menkam maistui, draudžiama. Bet viščiukai nenustoja dėti. Taigi šeimininkės virė sėklides būsimam naudojimui, kol atsirado šaldytuvai. O kad jų nesupainiotumėte su žaliais, į vandenį buvo dedama svogūnų lukštų.
Šiandien Velykų tradicija leidžia dažyti kiaušinius naudoti visas vaivorykštės spalvas. Kartu geltona reiškia gerovės norą, mėlyna - viltį, žalia - atgimimą. Kiaušinius galite palikti baltus, nes tai dangaus tyrumo spalva. Ir griežtai draudžiama tik juoda - tai sielvarto ir gedulo ženklas krikščioniškose šalyse.
